Nuo šios citatos ir pradėsiu savo rašliavas.
Yra sakoma, kad mes patys turime tapti tomis permainomis, kurias norime išvysti pasaulyje. Toks jausmas, kad kiekvienas tampa visiška pilkosios masės dalimi, kuri ateityje negalės nušviesti kelio į geresnį rytojų. Dažnai į "kitokį" žmogų yra žiūrima smerkiamu žvilgsniu, kuris lyg ir nori pasakyti, kad tu ,žmogau, esi niekam tikęs su tokiu požiūriu. Visa tai priveda prie kito kelio, likti tokiu- kaip ir visi. Jums labai svarbi kitų išvaizda? Nes būtent tik simpatiškas žmogus gali būti patrauklus.. Jums labai svarbu, kad žmogus būtų šalia? Nes būnant ne kartu pasitikėjimas kitu žmogumi tampa misija: neįmanoma. Jums labai svarbu ką pasakys kiti? Nes nebežinote, kas esate.. Deja, bet kitų nuomonė niekada netaps teisinga, vien todėl, kad su ja daugelis sutinka. Gal todėl dauguma ir nežino " kitoks aš" jausmo, nes laikymasis tos pačios nuomonės yra kur kas lengvesnis būdas nei tikėti savimi.. Dienoms, savaitėms, mėnesiams bėgant į gyvenimą ateina įvairiaspalvių asmenybių, jos su savimi atsineša vis ką nors naujo, bet išlieka stipriausias naujų žmonių bruožas: gyvenu už kitus, ne už save.
Šių dienų prielaida būtų paprasta: gyvenant bendrą gyvenimą (ir visiškai nesvarbu kiti tau svetimi ar ganėtinai artimi) galėsime pasiekti daugiau, bet puikiai pastebime, kad tik tie žmonės, kurie sugeba prasibrauti pro kitus yra visų bendrosios pasaulėžiūros žmonių autoritetai. Nors kol pasiekiama triumfo akimirka yra pereinamos didelės kliūtys, dauguma tavęs nekenčia nors iki pat šios akimirkos neturi tvirto pagrindo paaiškinti kodėl, dauguma tau pavydi,juk geriau prisitaikyti prie visų: "Na, nes ką kiti pamanys apie mane...?" , bet taipogi yra ir keletas asmenybių , kurie visa širdimi tavimi didžiuojasi ir bando lygiuotis į tave. Privaloma atrasti kiekvienoje neigiamoje situacijoje, teigiamą.
Taigi žmogau, jeigu tu nori, besąlygiškai, beprotiškai ko nors nori, perlipk per tuos, kurie tik ir laukia tavo nuosmukių žemyn. Jei pradėjai- nugalėk. Nes tik būnant tuo, kuo nori tu pats, suprasi gyvenimo teikiamus malonumus. Niekada nebus viskas gerai,tik silpni pasitraukia, o iki pat pabaigos išlieka tie, kurie savo " aš labai labai noriu" įvykdo. Ateityje dar bus daug dalykų, kurie mus skaudins, stabdys, bet niekada neleiskime, kad jie taptų priežastimi dėl kurios mes sustojome. O tie žmonės, kurie skleidžia paskalas, jie tiesiog negali paaiškinti, kodėl kitiems sekasi, o jiems ne. :)
Tad nebijokime būti priklausomi nuo savęs, nepakeičiamų nėra, bet yra nepakartojami. O tokiais galime būti- VISI. :)
