impossible

Gerai pagalvojus supratau, kad kiekvienas žodis,kiekvienas padarytas veiksmas visada bus pastebėtas visų..:)Nesvarbu, koks tu žmogus esi iš tiesų,nesvarbu ką gyvenime esi padaręs, tik mažytės klaidos, netinkamas elgesys, o tave pastebės jau visi.. nesvarbu didmiestis, ar mažas miestelis..;) ir nesvarbu populiarus tu ar ne, apie tave šnekės ir šnekės, nes blogi darbai lieka įvertinti visų. Ei,žmonės, gal pradėkite imtis veiksmų? pilnas "Facebook" blizga demotyvacijų, pranešimų: " niekas neįvertina žmogaus,kai jis padaro gera, o kai bloga pradeda šnekėti visi ir kt.." Kam keltis šitą mėšlą į viešumą, jei tik pazyziat kaip sunku,kaip nekenčiat tokio poelgio, o darote visi visada tą patį. Norite geresnio gyvenimo, tai ir imkitės kažko, ko čia tas burnas aušinat, norit kažko pasiekit, norite taikos ir gerumo, tai ko šnekate?Pažįstate? Bendravote? Žinote? NE? Tai kokiu tikslu šnekate, apie tai ką išgirdote, apie tai kas ką pasakė, apie tai kas ką pagalvojo, ir vienas po kito ,vienas po kito padarote skandalus, tada žmogus būna niekinamas kitų. Tai taip, juk MES LIETUVIAI, visada atsiras tokių,kurie pasidžiaugs jūsų nebuvimu, jūsų nesėkme. :)Ar tie kurie skaitote mano blog'ą, ranką prie širdies pridėję, atsakysite sau, jaučiatės geriau šnekėdami? Kitaip sakant "stumdami" vienas ant kito? Neturite ko veikti? Susiraskite savo gyvenimus, savos veiklos, susiraskite apie ką kalbėti.Na taip taip, geriau sėdėt, patrinti suoliukus, gliaudyti saulėgrąžas ir kiekvieną žinomesnį ar mažiau žinomą apšnekėti, o pasiteisinimas toks: NEBUVO KĄ VEIKTI.Juokinat jaunimėlis, ko siekiat gyvenime?Nepatinka išvaizda,vidus, apranga,kalba, eisena, svoris,ūgis, ir viskas kas gali nepatikti žmoguje, prieik pasakyk į akis, o ne kaip koks idiotas šnekėk sau po nosimi savo draugams :)Ar bent vienas iš jūsų pagalvojate, kiek daug sukuriate problemų vien todėl, kad nieko nežinote, o aušinate savo liežuvius iš neturėjimo ką veikti, būkite originalūs ir susigalvokite įdomesnės veiklos:)Kada nors pažvelkite kitu kampu, į tą žmogų apie kurį šnekate, o galbūt geriau iš ties nutylėti, nes tu nežinai nieko visiškai nieko apie jį? O gal geriau paklausti,kodėl taip kiti mano,nei prisidėti prie tų,kurie taip kalba? :)Tai taip juk lengviau yra šnekėti,nei atrasti laiko parašyti žinutę tam žmogui, apie kurį kalba, ar kuris yra atstumtasis?Nuo savęs aš pasakiau daugeliui žmonių:"Tegul kalba, tegul pavydi, tegul sako ką nori, juk visą tai iš gero gyvenimo"Nebandysiu niekada įrodinėti daugumai, kam taip elgtis, gyvenimas geriausias gydytojas, geriausias pamokslininkas ir tik atitinkamos situacijos tuos žmonės pamokys, kad ne šis gyvenimo būdas yra geriausias, kad ne ši veikla yra tinkamiausia:)Ar taip sunku nutylėti, ar taip sunku suprasti, kad ne visi esame vienodi, bet visi lygūs:)Nes būtent dabar yra taip svarbu  žinoti, kad tave kažkas myli. Kad visada supras, atleis, nepasmerks. Kaip gera, kai gali būt savimi – neapsimetinėti, nesistengti atrodyti geresnei, nebijoti verkti... Kaip svarbu žinoti, kad tu kažkam esi reikalinga, kad esi brangiausias ir svarbiausias žmogus kažkieno gyvenime...Šis žinojimas lyg gurkšnis gyvybės, moteriško žavesio eleksyro, kuris daro tave laiminga.
Ir dabar supratau,kad labai svarbu atsirinkti ką sakyti ko ne, kaip elgtis,o kaip ne:) Nes visi lietuviai tokie, veidmainiai, bjauraus charakterio ir vienas kitam visko pavydintys žmonės:) 
Geriau šypsokimės vienas kitam, padėkime, ieškokime kompromiso visur, juk tik gerumas padeda eiti doru gyvenimo keliu,nejaugi niekada nesibaigs pavydas vienas kitam:) Manau yra kur kas svarbesnės ir kur kas vertingesnės veiklos, nei ši..;)
Žmonės, mes visi skirtingi,bet visi lygūs;) Kiekvienas renkamės savo gyvenimo kelią, netrukdykime jo eiti kitiems, nes kartais iš to per didelio norėjimo kištis į kitų gyvenimus, pamirštame susitvarkyti savuosius..:)
GYVENKITE KAIP GYVENĘ, prisiminkite, kiekvieną iš mūsų atėjus tam tikram laikui gyvenimas pamokys, taip kad nešvaistykite savo laiko tokiems niekams, vertinkite šalia esančius, o tie kas nuo jūsų atokiau, jie tik neryškus šešėlis, kuris nori užstoti vietą po saulę ,bet visgi juk jie tik šešėlis,kuris kada nors vis tiek pranyks:)
-G

Need your love :)

Ilgokai sėdėjau negalėdama niekaip prisiversti parašyti kažko čia, į elektroninį lapą, kurį skaitys ar skaito daug žmonių..:)
Bet susikaupė tiek daug,kad privalėjau kažką išpešti iš savęs ir parašyti nors mažumėlę to, ką laikiau savyje. :)
Kaip ir kiekvienas dabartinis žmogus džiaugiuosi pavasariu ,vėlyvu pavasariu, šiltais orais..:)
Tik dabar šiek tiek viskas kitaip, tikriausiai pirmas pavasaris kai esu viena, kai širdies neužkariavo nei vienas žmogus, nepaisant draugų ir artimųjų.. :) Sprendžiu problemas viena, kovoju viena, visko siekiu viena, na galėčiau pasakyti visai neblogai man pavyksta susidoroti, o galvojau,kad po kelių lūžių savo gyvenime nebegalėsiu atsistoti ant kojų ir žingsniuoti pirmyn kaip buvau įpratusi, kad ir kas įskaudintų aš atsistoju, pasitaisau savo klaidas ir žygiuoju pirmyn.. :)
Nors niekada negalėjau patikėti,kad kažkada aš tiesiog eisiu tomis vietomis viena, kai tuo tarpu prieš metus laiko ar mažiau tais takais ėjau su dideliu saugumu, stiprios rankos apkabindavo kai norėdavau.. Bet kiekvieno žmogaus išėjimas iš mano gyvenimo mane padaro kur kas stipresne, kur kas kitaip aš žiūriu į gyvenimą ir suprantu,kad vis dėlto reikia pasitikėti savimi ir tik savimi.. :) Mes nei vienas nesame garantuoti,kad šis žmogus liks su mumis dar šimtais dienų..
Ir vis kasdien suprantu,kad ir kaip bebūtų sunku gyvenime, sunku tuo tarpu ištverti viską, aš žinau, kad ateityje bus kur kas didesnių sunkumų nei esą dabar.. :)
Aš galiu šypsotis, galiu sakyti kaip gera būti vienai, bet viduje bus vis kažkas ne taip, žinosiu, kad pasitikėdama per daug kitais, aš tiek daug kartų palūžau ir tiek pat kartų mokiausi iš tos pačios klaidos, bet tik atėjus tam tikram laikui iš jos sugebėjau pasimokyti užtikrintai.. :)
Juk mes visi tokie:
šiek tiek pavargę, šiek tiek veidmainiai, šiek tiek egoistai, bet visi nuoširdžiai tikime, kad kada nors mes būsime laimingi :)
Nors tai tik mano gyvenimas, mano pasirinkimai, mano klaidos, mano pamokos, bet tikriausiai kasdien kuris nors iš šimto susiduria su ta problema, kaip sunku gyventi, kaip norisi dingti tuo metu iš pasaulio, nes atrodo JOG NIEKO NEBEGALI BŪTI BLOGIAU.. :)
Ir tik praėjus tam tikram laiko tarpsniui mes suprantame,jog viskas buvo tik emocijos ir netinkami žmonės netinkamoje situacijoje.. Ir tai mus padaro stipresniais, tikėjimas, ko niekada nebebus.. :)
Velniop pasiteisinimus,išmokime pripažinti,kad esame kalti.. (:
Galbūt dar yra žmonių, kurie kaip ir aš galime atleisti viską,bet niekada nepamiršime, kaip tada mus privertėte pasijausti :)
Tuo metu žmonės būna per daug kvaili, kad pripažintų tiesą.. :) Laikas parodo, kas iš tiesų stiprus, o kas tik žodžių kovotojas.. :)
Kaip ir minėjau aš nesistengiu būti geriausia, aš esu savimi, o tai ir yra geriausia.. :)
Ir kartais sunku rasti žodžių,kai turime tieeek daug pasakyti.. :)
Gyvenkite žmonės, juk gyvenime dar bus per daug didelių sunkumų,kad dabar nusiviltume savimi :))
Best wishes. xx