Ką parašyti,kad sudominčiau,ar tiesiog,kad priversčiau susimąstyti..
Ar galite pagalvoti, ką jūs gyvenime turite gražaus?
Ar sau kasdien atsakote, jog jūs esate laimingi? Abejoju..
Mes skundžiamės, jog mus kažkas paliko, kažkas neberašo, kažkam mūsų nebereikia, gavome blogą pažymį ir dar begalė laikinų dalykų, kurie visada užgyja.. :)
Ar nors kartą pagalvojote,kad galite vaikščioti abiem kojom, kad galite kažką mylėti, kad turite ką valgyti, kad turite abu tėvelius, kad esate sveiki, kad jus kažkas myli...? Ar pasakėte, ačiū,kai visiškai to nesitikėjo tas žmogus, ar apkabinote tada, kai kažkas labai labai verkė, ar paskambinote naktį kažkam ir pasakėte kaip pasiilgote, ar mamai ir tėčiui sakote, kaip smagu juos matyti, kaip juos mylite.. Ar pagalvojate,kad niekas nėra amžina ir niekada mes nežinome kas nutiks- RYTOJ.. Negyvenkime šia minute, tai mus padaro per dideliais optimistais į viską..:)
Šiandienos būseną labai gerai atspindi šie žodžiai:
"Mes gyvename labai keistame pasaulyje. Čia žodžiai turi savo kainą, bet jau seniai prarado savo vertę. Melas čia vadinamas laime, o išdavystė - draugyste. Čia pajutę skausmą neužjaučia, o praeina pro šalį. "Žinau" dabar svarbiau nei "Jaučiu". Šiame pasaulyje atrodyti laimingu yra daug svarbiau negu tokiu būti. Žodis ,,Suprantu” jau seniai pakeitė supratimą, kaip ir žodis ,,Myliu” pakeitė meilę."
Jei kalbėčiau apie tai ką aš išgyvenu, galbūt labiau sudominčiau,nei pastoviu moralizuotu tekstu jums..
Įsimylėjimo būsena nesensta. Meilės namas visada švarus, jeigu švarus tavo kūnas ir mintys. Įsimylėjimo būsena tobulesnė už kūną. Žavi naivus linksmumas – gyvenimo džiaugsmas, kuris atsiranda pats savaime, beveik be priežasties.
Tą, kas pas mane buvo geriausia, pardaviau pigiausiai ir maniau, kad mane privertė. Užsidariau į savigraužos kalėjimą ir tyčiojausi iš savęs ilgiau, negu žmonės sėdi kalėjime už žmogžudystę.Ir vėl užsidėjau laimingo žmogaus kaukę...Aš tai sugebu geriausiai.... aš meluoju sau, aš daug blogesnė už kitus, nes bandau apgauti save...Tu popierius, tu viską ištversi, o aš ir vėl gyvensiu..
Žinote, galbūt manęs daug kas nemėgsta, galbūt jūs galvojate,kad esu be galo pasikėlęs žmogus, bet tai tik jūsų sukurta iliuzija apie mane, aš galbūt tokia atrodau, galbūt iš ties manęs daug kas nemėgsta, bet turiu aš gyventi toliau, tai tik jūsų pačiu noru aš tampu nemėgiama, nemėgiama tų-kurie nepažįsta. :)
Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei, reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus, reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo, reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori.
Kai daug bėdų supa mane, pirmiausia, bandau suprasti save. Nekaltinu aplinkybių ir nebandau keisti kitų. Pirmiausia žengiu į savo vidų. Aš žinau, kad žmogus yra netobulas ir tobulesnis būti negali, tačiau privalau gyventi ir mąstyti, taip lyg, jis galėtų būti kitoks..
Tad, tiesiog norėjau,jog suprastumėte, visi klystame, bet tai neįpareigoja mus tapti žiauriais. :)
just live.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą