Jeigu gebėtume aiškiai suvokti, jog kiekvieno žmogaus kūnas sensta, plinka, raukšlėjasi-žodžiu,kinta- gal daugiau dėtume pastangų siekdami pažinti jo charakterį, suprastume,kad gyvename su "vidiniu" žmogumi. Esu tikra, "gerą turinį" daug lengviau gražiai apipavidalinti nei "gerą formą" pripildyti prasmingo turinio. Tikrai nebandau supriešinti žmogaus išorinio ir vidinio grožio, tik atkreipiu dėmesį į tai, kad šie dalykai toli gražu ne visada susiję. Aiškiai tai žinodami, sumažinę savo iliuzijų ir perdėtų lūkesčių kiekį, mažiau turėsime galimybių nusivilti žmonėmis ir savo pačių pasirinkimu. Mes renkamės patys: gyventi lengvai ir patogiai ar gyventi prasmingai.