Nors ir šneka visi apie Kalėdas, nors parduotuvėse visur blizga, o atmosfera tokia Kalėdiška.. Nors daugelis butų, namų, jau mirga nuo spalvotų lempučių , bet aš viduje vis kažko šalta, vis trūksta man šilumos, galbūt iš kitų, gal trūksta šypsenų, kurios parodytų,jog taaaip arti Kalėdos..:):)
Pasiilgau draugų, kurie buvo draugais ne tik tada,kai jiems ko nors reikia..:) Pasiilgau paprastumo, taip trūksta tokio žmogiškumo, o neapsimetinėjimo, su begalybę kaukių..:)
...
Bet aš ne apie tai..:)
Pasenau dar viena diena. Dar daugiau minčių,norų ,svajonių, troškimų, visko taip daug mano galvoje,kad sunku viską aprėpti. Ir vėl tampu žmogumi, didelėje masėje, bet pilku šešėliu užsimetusi save.. Tos mintys vėl užlieja mano galvą, taip pat sunku suvaldyti iš akių bėgančias ašaras. Skaitau mintis, kurios yra tokios tikros,kurias dabar cituoju: „Popierius atlaiko daugiau nei žmonės.“ Šis pasakymas atėjo man į galvą sėdint parimus vieną iš liūdnųjų dienų. Buvau tokia ištižusi, kad niekaip negalėjau nuspręsti, ar eiti pasivaikščioti, ar būti namie. Taip ir prasėdėjau nepajudėjusi ir niekaip neapsisprendžiau. Iš tikrųjų, popierius bet ką gali pakęsti, o kadangi aš neketinu niekam rodyti šio sąsiuvinio kartoniniais viršeliais ir skambiu pavadinimu „Dienoraštis“ – nebent mano gyvenime kada nors atsirastų draugas arba draugė ir taptų tikru draugu arba drauge, – tai kas kam rūpi."
Meilė, pyktis,skausmas. Ir nei vienas iš vaikinų nesupras, jog tai reiškia, kad mergina rūpinasi, myli,saugo... Kartais vaikinui sunku pasakyti žodį "atsiprašau" ,kartais yra geriau pasitraukti ,nustoti kovoti dėl to, kuriam atidavei pačias gražiausias akimirkas, geismus, meilė ir viską kas tobulai nutapyta.
Susimąsčiau, kas jūs vyrai esate? Kodėl jūs tokios keistos būtybės? Sunku atsakyti, nes neturiu pagrindo ir net nenutuokiu nuo ko galėčiau pradėti statyti jį..
-G*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą