Rašiau čia taip senai.. Praėjo tikriausiai jau keli mėnesiai,kaip nedėsčiau savo minčių į šį blog'ą ;)
Susikaupė galvoje daug minčių, labai daug minčių.. Ir vis mąsčiau nuo ko pradėti..
Taigi, kelis mėnesius buvau sukaustyta savo viduje, sunku buvo suregzti sakinį protingesnį, pasakyti savo mintis, arba tiesiog išsilieti čia.. Buvo daugybė problemų, daugybė permainų, gyvenimo kaitų ir visko kas sunkiausia..
Kartais vis kyla klausimas kodėl man? Kodėl aš?
Aha.. Sunku dabar tiesiog sėdėti ir galvoti,kad viskas yra gerai, o iš ties kiekvieną vakarą aš liūdžiu, vis kažko bijau , nesuprantu kodėl..
Išlikau stipri, ta pati Goda kurią pažįsta ARTIMIEJI.. Išlikau užsispyrusi ir principinga.. Bet dabar sudužo labai daug svajonių.. Labai sunku rašyti čia, sunku dėstyti mintis, užsidariau savyje.. Nebesinori viešinti visko taip kaip seniau..
Sudužo mano viltis būti kažkuom kitu..
Bet save raminu šiais žodžiais: nes taip turėjo būti..:)
Nors dabar turiu tai, apie ką kiti gali tik pasvajoti, bet vis su manimi yra kažkas ne taip..vis suklumpu vis atsistoju,vis klumpu ir atsistoju..
Vis nerandu sau vietos, vis griūna ir vėl gražu griūna ir vėl gražu..
Ir kartais atrodo, jog nieko nebegali pakeisti.. Nei liūdnos dainos, nei ašaros nebepasako,kaip sunku yra viduje..
Atrodo stipresniu būti ir nebegalėtum, bet vis atsiranda tokių,kurie sugeba padaryti tave silpniausiu..
Dėl vieno ,dėl ko negalėčiau nustoti kovoti yra tas,kurį turiu šalia..
Ir tos kalbos, pykčiai, skausmas, ašaros, laukimas, žudė tąkart.. Bet aš žinojau kad tai ne pabaiga.. Nors buvo sunku tikėjau kitais, bet pradėjau suprasti, juk aš ne su kitais žmonėmis gyvenau, o su juo..:) Ir pradėjau tikėti širdimi, ką sako jis.. Kaip jis reaguoja į tą atsiskyrimą... Ir atrodo lyg kažkas, kažkas nušvietė protą , širdį, lyg vidinis balsas man pasakė: Goda, patikėk tuom.. Tai nuoširdu..
Klystame visi, iš to ir mokomės.. Žmonės neteiskite tų,apie kuriuos žinote iš šalutinių asmenų.. Neteiskite tų, kurie nugyveno sunkesnį gyvenimą, nei jūs.. Pažinkite, protu, o tada širdimi.. Įsimylėti žmogų, apkabinti jį, būti šalia, turėti daug galimybių susitikti yra tai, apie ką kiti gali tik pasvajoti..
Nejaugi ranka prie širdies pridėję , leistumėte svajonei likti neišsipildžiusiai? Nejaugi, leistumėte save skaudinti, nei būti laimingam..?
Mes visi klystame, bet iš to ir susideda gyvenimas, jis mus išmoko pasirinkti geriausius..
Kentėti nebuvo mėgstamiausias mano hobis, todėl pasirinkau gyvenimą tokį, dėl kurio aš nesigailiu. :)
Ir mano gyvenimo teisėjas esu aš, neteiskite manęs dėl to ko nebuvo.:)
PAŽINKITE MANE, o nešnekėkite. :)
Galiu padėkoti tiems,kurie buvo šalia kai man buvo sunkiausios dienos.. :) Jie to nusipelnė, jei galėčiau jiems paminklą ir pastatyčiau.. :) Nes jų nedaug, tikrų draugų retai kada bebus ir yra :)
Mėgaukitės kol esate svajotojai, tik ne per daug, kad svajonės neliktų neišsipildžiusiomis:)))
xoxo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą