Ir vis grįžtu prie to paties, niekuo kitu negali pasitikėti,tik pats savimi:)

Ateityje dar bus daug dalykų kurie mus skaudins, stabdys, bet niekada neleisk, kad jie taptų priežastimi dėl kurios tu sustojai...
Vis labiau kasdien įsidėmiu šiuos žodžius. Kartais kvaila atrodo pykti ant tų, kurie tau yra svarbūs, kartais kvaila yra atleisti tiems, kurie nesirūpina tavimi ,tik užsideda kaukę "draugas" ... Na nors mielieji mano "draugai" padarykite taip,kad nors viena iš jūsų kaukių atspindėtų grožį...:):D
Kartais susimąstau,iškilus problemai, ar ji bus aktuali man po penkių metų, kaip mane mokino mylimiausioji antroji mama..:) Kartais nubraukiu problemą ir žingsniuoju toliau, padeda..:) Taipogi, kaip ir minėjau, visi kritikuojame, teisiame, nurodinėjame gyvenimus kitiems, o pačių jie sutvarkyti, nebūtų prie ko prikibti? ar vis gi, jūsų tik laaabai laki fantazija?.. Kad toks gyvenimas būtų mums reikia viso mūsų gyvenimo, nes laikui bėgant ir tik su patirtimi mes žinome visus atsakymus į anuos klausimus, žinome sprendimus iš senesnių veiksmų, pabrėšiu TEISINGUS VEIKSMUS...
 Kvaila,kad atrodo atiduoti draugams gali viską, o jie asidėkoja tik spjūviu į veidą.. aišku tai tik perkeltine prasme:) Ir štai gyvenimo pamoka, kurią bandau įsikalti sau į galvą.... XXI amžiuje draugų nėra, yra tik kaukės, kuriomis žmonės užsidengia, kai jiems ko nors reikia, kai žino jog gali gauti naudos iš jų... Argi dabar kasdien per žinias nepraneša, kaip kas nors ką nors padarė, viską ir daro tik savo labui, ar kuris nors darytų už dyką ir kitam, pasiųstų velniop ...:)
Nenoriu tuščiažodžiauti, bet tokia jau ir yra kasdieninė rutina, kasdieninė kiekvienos dienos taisyklė: Gyvenk sau, daryk sau, ir tiesiog viską daryk tik sau :)
Dabar retą kurį atrasčiau be priežasties šypsantis.. ar tiesiog padedant kitam:) Retas, kuris nepasijuoks iš žmogaus nelaimės, ar tiesiog nesėkmės.. Retas, padarys ką nors gerą gamtai, žmonėms.. Nes visą galvojimo dalį skiriame tik apie save.. Nepastebime kitų, neįvertiname kitų, nepadedame kitiems, nes juk dabar pagrindinis klausimas: o ar man iš to bus nauda?:) Gal ir ne finansinė, bet nuoširdus ačiū tikrai...:) Ir kodėl dabar viskas tampa taip nuvalkiota, supaprastinta:) Kodėl viskas tampa taaaip banalu?:) Argi ne mes sukuriame tokią atmosferą.. Juk tik mes vienintelliai esantys žmonės, gebantys mąstyti:)
Kasdien girdžiu: niekas nepadaro žmogaus gerovės labui,niekas nepadaro,kad man būtų geriau, o dabar tie kurie skaito, galėtų atsakyti, o tu ar prisidedi prie visko, kad būtų geriau nei yra?  dauguma atsakytų NE. :) arba vėl pasislėptų už vienos iš milijono kaukių,su atsakymu taip padarau, bet ir vėl apgausite ne mane, ne kitus, o tik save:)
Kartais ir aš prie to neprisidedu...Bet pastaruoju metu ignoruoju žmonės su kaukėmis, nepilnaverčius žmones, arba kurie tik ieško naudos sau:)
Šiuo atveju rašau, kad padėkočiau tiems draugams, artimesniems nei draugams, kuriais tikrai galiu vadinti DRAUGAIS...:)
Ištarti didelį AČIŪ tiems, kad kai man buvo problema, buvau prislėgta, arba tiesiog visose situacijose jie buvo su manimi...:)
Retai rasi draugų, žmonių, kuriems būtų svarbu žodis draugas, kuris vertintų taip, kaip vertina pats save:)
Ir grįšiu prie to nepasitikėkite niekuo, išskyrus savimi. Juk mes visi esame pats savo gyvenimo kalvis. :)
Būkite pilnaverčiai žmonės, reiškiantys savo nuomone, nelabai sureikšminę svetimas:) Juk tu visada liksi vienas, visi kiti tik iliuzija..:)
Ir nors keliomis problemomis jūsų gyvenime bus mažiau♥

Best wishes
-G ♥