2012 m. lapkričio 13 d., antradienis

Mes sukurti,kad amžinai keistumėmės...

Turėjau begalybę svajonių troškimų...:) Kuriuos ir palikau kaip savo ateities planais...:)
Dabar vienas iš tikslų yra pradėti iš naujo tobulėti su savo balsu...:) Sunku susitaikyt su mintimi jog dainavau nuo keturių metų,o dabar nustojau tai daryti...:):)
Norėčiau,jog svajonės virstų realybe.. Taip pat noriu, visus savo įrašus už kažkokio laiko sudėti į vieną ir tiesiog išleisti į viešumą, tai dar viena mano svajonė...:) Juk rašo paauglė, savomis akimis, o ne suaugęs žmogus įsikūnijęs į kažką svetimą..:)
Kaip gera klausytis muzikos, neabejotinai rašyti čia, prisiminti jausmus, išgyvenimus, kuriuos jaučiau pirmą kart lipant į sceną, pirmus apdovanojimus, pirmas ašaras:)
Sunku patikėti tuom, kad nustojau tai daryti, nes dabar bus sunku atkurti vėl viską iš naujo...:)
Kiti sako, jog tai ko nepadarei anksčiau, nebegalėsi padaryti vėliau... O jei turėjau ir turiu gislelę , kuri iškart sukirba išgirdus muzika, kuri tiesiog priverčia mane nuskristi toli toli su savomis mintimis....:)
Muzika, kuri pažadina mano jausmus, kuri priverčia mane jaustis stipria, kuri niekada neišduoda kad ir kokios susiklostytų aplinkybės...
Kaip sakoma: "Galimybė įgyvendinti svajonę- štai kas daro gyvenimą įdomų..." Galėčiau teigti, jog neįgyvendinti, o siekti svajonės yra įdomiausia...:) Ir net nesvarbu kiek laiko jos sieksi,svarbu pasiekti...:):)
Įdomiausia rašyti blog'ą yra vasarą, kai sėdi lauke, su nešiojamu kompiuteriu, puodeliu kavos, gera muzika, kuri susilieja su vasaros nakties garsais ir  ir svarbiausia,jog vidurnaktį pasaulis kvepia žvaigždėmis, jaukia tyla...
O geriausia tai, jei esi įsimylėjęs, kaip lengva žinoti ir kritikuoti kitus, kai esi turėjęs daug gyvenimo pamokų ir be jokio skausmo kitiems pasakyti situacijos išeitį, dėl kurios mes praliejome begalę ašarų, o kitiems už dyką pasakome veiksmus, TEISINGUS veiksmus...:) Na bet bent jau tą akimirką pasijaučiame daugiau žinantys nei esame išties...:)
Kaip ir sakiau lengvai kuriasi sakiniai, pastraipos ,kai esi įsimylėjęs, tai prie to pačio galiu pridurti, bet meilėje yra dvi pusės ,geroji ir blogoji...;) Dažnai įsimylėjeliai kalba apie gerąją svetimiems, apie blogąją artimiesiems....:)
Štai viena iš blogųjų pusių.... Cituoju pati: "Kai žmogus tave meta, tu ne tik jo ilgiesi, ne tik sugriūva jūsų drauge kurtas pasaulis ne tik viskas jį primena: blogiausia yra amžinai persekiojanti mintis, kad mylimas žmogus tave išbandė, nusivylė ir galiausiai uždėjo antspaudą "ATMESTA" .." Štai blogoji pusė meilės...:)
O gerąją dauguma girdite ir iš manęs, ir iš kitų įsimylėjusių žmonių..:)
Some people say that they can't live without oxygen, but I think love is more important..:)
....
Kvėpuoti vienu metu, kalbėti tyloje tuo pačiu balsu, jausti delno linijų artumą...Man gera, aš myliu.
Geriau numirti,nei leistis bučiuojamam be meilės..:)
Štai dėl ko reikia mylėti, mylėkit žmonės:)
O tie kurie skleidžia gandus, tai tiesiog rado dar vieną hobį, kuris nors reikšmingesnis negu praskėstas tarpukojis:D:)
Best wishes -G.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą