Thanks to you,I know what it means to love

Visi mes sutikę žmogų,kuriam per trumpą laiką pajaučiame simpatiją, galvojame,kad jis mano ateitis,jis mano gyvenimas. Velnias,ar gi tai realu?  Prieš galvojant apie ateitį su žmogumi, kiek daug turime nukeliauti iki to,kad įsitikintume.
Pradžioje atrodo , meilė tokia stipri, aistringa,kovojanti net ir nenorom..Juk pradžioje, per patį stipriausią susižavėjimą ar kas nors galėtų pastebėti minusus? Tai būtų nenormalu.Juk tada kartojame visiems,koks nepakartojamas jis,koks nuostabus jo elgesys,veiksmai,žodžiai.. Praėjus laikui, pradedame pažinti žmogų, jo visas savybes, pradedame pastebėti minusus,kuriuos pasakome iš kart,kad toliau neatsirastų jų daugiau..Pradedame pavyduliauti,parašius kitos lyties atstovui, prasideda pykčiai, tada ir pirmos ašaros, pradedame jausti neapykantos jausmą,galėtume išvadinti pačiais bjauriausiais žodžiais jį, nes tada ir vėl mintyse pakartojame: "Ir vėl jis manęs nesuprato" .. Tada bandome įrodinėti savo tiesas,bandome būti nuolaidžios,bet padarius klaidas jam primename jam kaskart,prieš pasakius jo nuomonę ,kuri skiriasi nuo mūsų. Ir mes norime,kad atsiprašinėtų valandomis, kad kartotų: "Daugiau tai nepasikartos" .. Ir mes žinome,viduje kažkur giliai tikime,kad jūs to ne be pakartosite. Mes pykstame,kai išeinate su draugais,o mes sėdime kažkur kamputyje,supykusios,bandančios įrodyti,kad mums visą tai nerūpi,atrasime veiklos ir taip,o viduje tik ir trokštame,kad kuo greičiau grįžtų,kad kuo greičiau parašytų: "Mažyte,dėl tavęs grįšiu ,nes beprotiškai pasiilgau". Kartais atstumiame jūsų apkabinimus,bučinius vien tam,kad tai pakartotumėte dar kartą ir dar kartą ir dar.. nenustosite to daryti,tol kol mes pasakysime "užteks, noriu,kad tai pakartotumėme vėliau" ,o kartais mums tiesiog nuostabu stebėti,kaip jūs žvelgiate į mus įsimylėjusiomis akimis,kartojate: "niekada negalėsiu tavimi atsigrožėti" .Ir mums patinka neigti komplimentus,nes norime išgirsti juos dar kartą, nors kartais ir labai nuvalkiotai skamba,bet visą tai būna iš mylimiausio žmogaus lūpų.. Kartais mes sakome,jog atrasi geresnę už mane, bet širdyje tik ir trokštame,kada pasakysite: "Tu geriausia,geresnės nebeįmanoma rasti" ,kartais sakome,jog mums viskas gerai,nors įsikibusios į pagalvę braukiame ašaras, mintyse tik ir sukasi mintys: "Prarasiu tave,prarasiu ir save" ..
Nors ir sakome: "ištversiu ir be tavęs,jei pabėgsi, viskas bus gerai,su laiku atrasiu kitą" ,bet tvirtai žinome,jog pabėgus iš gyvenimo,dar ilgai gyvensime prisiminimuose,dar ilgai bandysime susigrąžinti, kovoti, tikėti,jog kada nors vėl laikysime už rankos, ir tvirtai vienas kitam sakysime, jog niekada nepasitrauksime, nes šalia savęs nieko kito neįsivaizduojame, dar ilgai mes liūdėsime,klausant dainų kurios primins jus:)
................
Ir aš tvirtai žinau, jog visą tai dabar turiu, dėl ko tikriausiai turėsiu visą gyvenimą dėkoti ,Tau ,Robertai:)
Tu išgirdęs: "ah,mažiukai,tai mano svajonė",atsakai: "tą svajonę taip lengva išpildyti,tik reikia laiko", ir tu padarai taip,kad svajonės pildytųsi. Tu kasdien atsikėlęs labai anksti parašai man žinutę,dėl kurios aš šypsausi visą likusią dieną.. Kai paskambinus tau,girdžiu : mažyte,pasiilgsiu tavęs per naktį" arba "ką tik išsiskyrėme, o aš jau norėčiau pribėgti ir apkabinti,nes pasiilgau ir vėl" ,o dar geriau ,kai stipriai suspaudi ir pasakai : "kaip man liūdna atsisveikinti,pabūk dar 5min, ir tą patį pasakai po 5minučių ,ir dar,ir dar..." Tik tu kasdien man tikriausiai daugiau nei šimtą kartų pasakai,kaip tu mane myli, arba bijau tave prarasti..
Kad tu žinotum,kaip man patinka tave stebėti,kai kepi blynus,nors ir pasakai: "Mažyte,niekada nesu jų kepęs manau nepyksi,jei nieko nesigaus" arba kaip išvertę pilvukus gulime  ir žiūrime labai juokingą komediją, o po to saldžiai užmiegame:))))
arba,kai parašius tau žinutę su tekstu: "leliukai,lauke labai šalta,gal galėtum ką nors iš savo rūbų spintos atnešti man" ,nors ir nesvarbu,kad gyveni tolokai nuo manęs, kad ir koks būni pavargęs,ateini ,sušildai, ir tada visos mintys: "velnias,ką be tavęs daryčiau" .. Padarai viską, kad šypsočiausi,ne paslaptis ,jog dabar šypsausi taipogi :))))
Mielieji, prieš pradedant mylėti, prieš pradedant kovoti dėl ilgų santykių, pažinkite žmogų, įdėkite visą save, įrodykite,jog jūs tas žmogus,kuris išmokys mylėti, nešvaistykite laiko su trumpalaikiais susižavėjimais, nesuteikite vilčių tiems,kurių nemylite,jie irgi žmonės, kurie taip pat įskaudinti būti nenori.Juk dažniausiai skaudina tie,kurie pažadėjo niekada neskaudinti:) Meilė,ne žaidimas, o jei pradėjai žaisti, tai niekada ir nebūsi gerbiamas,vien todėl jog nemokame vertinti tai ką turime. Tobulybė nuobodi,pasiekus ją,neįdomu gyventi. Viskas vyksta po mažumėle, ir tik po ilgo laiko suprasite,kad visą tai daryti buvo verta,JUK UŽSITARNAVOTE NUOSTABIAUSIUS SANTYKIUS.