Maža skiltis

Tai diena, kai baigėsi viskas.. Kai pagaliau nustojau tikėti savo vadinamais „draugais“ , tai diena kai pradedu viską iš naujo.
Svajoti  XXI a. nebemadinga, bet niekada nereikia išsižadėti, to , kas tau svarbiausia. Išmokau kovoti su savim, su savo jausmais, su išgyvenimais, draugų netektim. Aš išmokau, nepaisant to, ką pamanys apie mane aplinkiniai. Aš kovoju iki šiol jog pasaulyje dar gyvuotų muzika, jausmai, išgyvenimai, ir tai ko nematome kasdien, kas padaro mūsų pasaulį stebuklingą .
Kiekvienas iš mūsų nebejaučiame laiko, stebuklų, mažų stebuklų gyvenime, kurie mus galop padarytų laimingais. Ar bent kartą nors vienas iš mūsų pagalvojome, kodėl mums nesustojus, ir pasidžiaugus, praeivio šypsena, iškritusiu sniegu, šuns pėdutėmis paliktomis sniege, mažais vaikučio delniukais, galų gale kodėl nepasidžiaugus pačiu savimi? Kodėl iki šiol, nei vienas iš mūsų neatsakome , kur? Kur mes lekiame. Ko siekiame, kodėl bėgame nuo įvairiapusiškai džiugių dalykų!
..........
Atėjus žiemai, iškritus pirmajam sniegui, aš nesidžiaugiau, taip, kaip džiaugiuosi dabar. Tikriausiai ne vienas paklaustų kodėl? Aš pradedu suvokti, ką reiškia žmogus, kuris kiekvieną minutę, kiekvieną akimirką, visada yra su manimi. Nesvarbu, aš irzli, pikta, nepatenkinta, bet aš jam vis tiek patinku! Kad ir kokia niūri nuotaika, bjaurios mintys, keisti jausmai, bet jo žodžiai, jo švelnumas, tai kažkas nerealaus..Kovojau su jausmais, bet širdis nugalėjo  mane. Ji įsakė man, pamilti jį, jo šypseną, jo prisilietimus, jo pačius nuostabiausius žmones ! Dabar žinau, kad žmonės ir aš viena iš jų , esame materialistai, bet pradedu kurti jo ir savo idilę. Pradedu, suvokti, kaip kasdien jo žodžiai, jo paprasti žodžiai sugeba nusiristi iki pačių giliausių širdies gelmių, kaip kiekvienas jo atsiprašymas, man tampa svarbesnis už mano ateitį.
Ar bent kartą suvokėt, ką reiškia mylėti, jausti ir tikėti? Ne? Tai niekada ir nesuprasit, paprasčiausio ir stebuklingiausio žodžio meilė! Sakoma, jog vaikinai neturi jausmo, kuris apibūdinamas žodžiu meilė. Aš šimtą procentų esu įsitikinus, kad tie išvados ekspertai klysta. Jie žmonės, kaip jie gali nejausti? Savanaudiška.
Jei būčiau nemirtinga, aš galėčiau savanaudiškai žiūrėdama į jį pasakyti: „jog pasiliksiu pas tave širdelėj amžinai“..  Gaila, jog tai tik dar vienas mano troškimas...
Dar vienas iš mano troškimų, paimti jam už rankos, pabėgt į pasaulio kraštą, ir kovojant su besikeičiančiom oro sąlygom, besikeičiančiu laiku, kovojant kartu su juo, suvokti, kad tai ką jaučiu nėra tai tik mano išgalvota fantazija, mano išgalvoti sapnai! Noriu jam įrodyti, kad tai ką jaučiu yra netikėtai atrasta šiuometinėj kasdienybėj. Kad ir kokių sunkumų, išgyvenimų mes patyrėm ir patirsim, aš visada mylėsiu. Mylėjau tave , tau nežinant. Jaučiau tave, tau nebūnant su manim, kovojau už tave, net ir neįvykus kovai.
Pažvelkime į gyvenimą akimis to žmogaus kuris kažką myli.. Žinot, ką pastebėtumėm, jog jis net ir pilkiausioje kasdienybėje, visada pamatys mylimo žmogaus žydras akis, visada spinduliuos šilta energija, visada šypsosis tam, kuris sukūrė pasaką !
Nustojus kovoti su priešais, nustojus pavydėti kitiems, ir pradėjus suvokti gyvenimo prasmę, ir atsiradimą, aš galiu teigti, jog dar niekada nebuvau tokia laiminga, dar niekada nesijaučiau tokia saugi, rūpima, ir mylima..   
Šyptelėjau sau.. pastebėjau, kaip akyse pradėjo kauptis ašaros.. Ir džiaugsmo ir skausmo, ir ištikimybės.. Kad ir kaip toli būsi nuo manęs, aš jausiu visada tave šalia savęs, aš niekada neužmiršiu kaip privertei mane jaustis, niekada nepamiršiu tavo pačių gražiausių pėdučių mano širdelėj, niekada neužmiršiu to žodžio iš tavo lupyčių „myliu“ , niekada nepaleisiu skrajojančios širdelės, kuri pagaliau buvo užpildyta šilčiausio žmogaus žodžių, troškimų, ir svajonių.
.................
Užsimerkiau, iškvėpiau didelį oro gurkšnį, nubėgo skruosteliais sūrios ašaros..Įsitaisiau lovoje, su karštu puodeliu arbatos, ir svajojau.. Svajojau kaip kada nors aš tiesiog visam pasauliui pasakysiu : „Kovojau  ir niekada nepasidaviau, rizikavau, ir niekada nebijojau pasekmių, štai ką reiškia būti įsimylėjusiam!“
Įsivaizduoju dabar kaip tave stipriai stipriai apkabinu, kaip mūsų širdelės pradeda mušti vienodu ritmu... Kaip tave apkabinus jaučiuosi, jog apkabinu visą pasaulį.. Kaip pabučiavus tave žinau, jog suvirpa lūpos kampučiai... Kaip tylint mąstau kada ir vėl tai pakartosim dar kartą.. Milijoną kartų save mėginau įtikinti jog meilė, tai tiesiog skausmo ir vilties jausmas.. Ir vėl aš klydau.. Ir vėl..
Bet iš klaidų mokomės.. Jeigu kas nors įlystų į mano vidų tikriausiai pamatytų kaip iš jaudulio drugeliai skraido pilve.. Kaip širdis šypsos ir džiaugiasi , jog pagaliau atrado tai ko ilgai ieškojo...
Svajoti niekada nenustosiu... Svajoju , svajoju svajoju..